Pašarinių kukurūzų energetinės vertės didinimas

Azotas

Siekiant optimizuoti kukurūzų pasėlių augimą ir vystymąsi ir užtikrinti, kad augalai gerai įsisavintų baltymus tiek grūduose, tiek silosui skirtoje žaliojoje masėje, azotinių trąšų normos turi būti gerai subalansuotos ir pakankamai didelės.

Tačiau, dėl azoto pertekliaus lapų augimas gali būti pernelyg intensyvus ir gali iškreipti lapų – stiebo (koto) proporcijas grūdų – burbuolės atžvilgiu. To pasėkoje gali sumažėti krakmolo kiekis silosui skirtuose kukurūzuose, taip pat, gali būti menkesnis derlius.

Fosforas

Fosforo įsisavinimas iš dirvožemio vyksta per visą augalo vystymosi etapą ir tęsiasi per grūdų formavimosi ir vystymosi tarpsnį, o grūdams bręstant, 70% viso augale esančio fosforo susikaupia grūduose, todėl čia fosforas tiesiogiai įtakoja baltymų kiekį grūduose. Ypatingai vėlesnėse augalo vystymosi fazėse fosforas skatina grūdų formavimąsi ir vystymąsi ir pagreitina jų brendimą.

Kalis

Tinkamai tręšiant kukurūzų pasėlius kalio trąšomis, padidėja žaliavinių baltymų kiekis pašariniuose kukurūzuose. Yra įrodymų, kad boras padidina krakmolo kiekį pašarams auginamuose kukurūzuose ir tokiu būdu padidina pašarinių kukurūzų energetinę vertę.

Cinkas 

Cinkas yra pagrindinė augalo fermentų sudedamoji dalis ir dalyvauja angliavandenių medžiagų apykaitos procesuose, taip pat, baltymų gamyboje. Kai kukurūzų pasėliams trūksta cinko, sulėtėja augalų augimas ir vystymasis ir sumažėja krakmolo kiekis.