Yara N-Sensor™

N-Sensor: ant traktoriaus montuojamas nuotolinio valdymo matavimo prietaisas

Vienas iš daugelio tiksliosios žemdirbystės tikslų – konkrečiam laukui konkretus tręšimas. Tręšimas kintamomis normomis reikalauja tikslių ir efektyvių prietaisų, siekiant nustatyti tikrąjį - faktinį maisto medžiagų poreikį. Nuotolinio valdymo matavimo prietaisas suteikia galimybę pateikti informaciją greitai, tiksliai, efektyviai ir ekonomiškai. N-Sensor buvo sukurtas, siekiant nustatyti pasėlių būklę azoto apsirūpinimo atžvilgiu, matuojant antžeminės augalo dalies šviesos atspindžio savybes ir iš karto, vietoje nustatyti konkrečias tręšimo normas.

N-Sensor panaudojimo privalumai:

• įgalina nustatyti optimalią trąšų normą individualiam pasėlių lauko plotui
• padidinti pasėlių derlingumo potencialą visame lauko plote
• pagerinti trąšų efektyvumą
• sumažinti azoto likučius dirvožemyje po derliaus nuėmimo
• padidinti derlingumą
• užtikrinti vienodesnę pasėlių kokybę
• sutrumpinti derliaus nuėmimo laiką ir sumažinti kaštus
• sumažinti azoto nuostolių riziką aplinkosaugos atžvilgiu

Kaip veikia N-Sensor?

N-Sensor nustato azoto poreikį, išmatuodamas šviesos atspindėjimą nuo pasėlių apytikriai 50 m2 plote. Matavimo rezultatai fiksuojami kas sekundę, o sistema užprogramuota veikti vienodu greičiu visame plote. Žemės ūkyje taikomos jutiminės –daviklių technologijos principas – tipiška antžeminės augalo dalies šviesos atspindžio kreivė. N-Sensor matuoja šviesos atspindėjimą tam tikrame bangų diapazone, kuris susijęs su pasėlių chlorofilo kiekiu ir biomase. Jutiklis apskaičiuoja faktinį pasėlių azoto (N) įsisavinimą. Optimalios tręšimo normos apskaičiuojamos remiantis azoto įsisavinimo duomenimis ir perduodamos į barstytuvo ar purkštuvo kintamų normų valdymo pultą, kuris atitinkamai reguliuoja trąšų normą.

Visas azoto poreikio pasėliams nustatymo procesas ir tikslios trąšų normos apskaičiavimas vyksta akimirksniu, vienu metu, be uždelsimo.

Tokiu būdu, agronomija ”duotuoju laiku” yra visiškai įmanoma.

N-Sensor tobulinimas

Remiantis Yar’os mokslinių tyrimų ir plėtros centro, įsikūrusio Haningofe, Vokietijoje, duomenimis, pirmasis (klasikinis) N-Sensor buvo pristatytas 1999 metais ir buvo naudojamas javų pasėlių tyrimams.

Yar’os mokslinių tyrimų ir plėtros centro programoje buvo numatyta ir toliau tobulinti N- jutiklį, kad jis atitiktų vykstančius pokyčius javų auginimo srityje, taip pat, siekiant panaudoti jį įvairių kitų pasėlių laukuose. Nuo 1997 iki 2010 buvo atlikta daugiau nei 250 bandymų, tobulinant N-Sensor veikimo principą ir kuriant jam naujas programas, pavyzdžiui – absoliutinio (grynojo) N kalibravimo programą žieminių rapsų pasėliams.

N-Sensor ir N-Sensor ALS (angl.) (AŠŠ liet.) – dvi sistemos, viena filosofija

2006 Yara pristatė naują N- jutiklį ™ ALS (angl.) (AŠŠ liet. - aktyvus šviesos šaltinis), kuris veikia panašiu principu kaip ir klasikinis N-Sensor, skirtas nustatyti azoto poreikį augalams, matuojant pasėlių šviesos atspindėjimą. Abiem sistemoms buvo atlikti tokie patys lauko bandymai, kai optimalios konkrečių trąšų normos buvo apskaičiuojamos pagal agronominius algoritmus ir abi sistemos buvo sujungtos su terminalu, kur buvo laikomi apdorojimui skirti pasėlių ir navigacijos sistemos duomenys. Pagrindinis skirtumas tarp šių dviejų N-Sensor - AŠŠ jutiklis turi savo, nepriklausomą šviesos šaltinį. Užuot naudojęs matavimams atlikti dienos šviesą, N-Sensor AŠŠ nuolat siunčia pasėliams spindulį iš jame įmontuoto šviesos šaltinio – ksenono blykstės-lempos ir registruoja atspindžio duomenis. Todėl N-Sensor AŠŠ veikia nepriklausomai nuo dienos šviesos (aplinkos apšvietimo) ir gali veikti netgi naktį.

Pasiekimai:

• N-Sensor AŠŠ buvo apdovanotas RASE aukso medaliu 2008
• Grūdinių kultūrų derlius padidėjo 3,5%, nedidinant tręšimo intensyvumo
• Žieminių rapsų derlingumas padidėjo 3,9%, panaudojus absoliutinio N kalibravimo prietaisą
• Laukuose, kur buvo naudojamas N-Sensor, buvo nustatyta, kad pavyko sutaupyti 14% azoto
• Padidėjęs azoto suvartojimo efektyvumas, 10-30% sumažino anglies pėdsakų paplitimą
• Bendrieji pasėlių kokybės vertinimo parametrai pagerėjo 12-20% dėl sumažėjusio pasėlių išgulimo, mažesnių nuostolių ir dėl greitesnio maisto medžiagų įsisavinimo
• Baltymų koncentracija javų pasėliuose vidutiniškai padidėjo 0,2-0,5%
• 80% sumažėjo išgulimo plotai (lyginant su pasėliais, kurie buvo tręšiami azotu, remiantis tradicine praktika, nenaudojant N-Sensor).