Bulvių pasėlių mitybos apibendrinimas

Makro maisto medžiagos

Maisto medžiagų įsisavinimas įvairiuose vegetacijos tarpsniuose būna skirtingas (žr. iliustraciją). Nors makro maisto medžiagų paėmimas iš dirvos kiekviename lauke būna skirtingas ir priklauso nuo derliaus išeigos, bulvių augalai kalio gali įsisavinti 50% daugiau nei azoto. Su 15.6 t/akro derliumi (akras = 0.4 ha) gali pasišalinti iš dirvos daugiau nei 178 svarai/akro (svaras = 453,6 g; akras = 0.4 ha) kalio ir 103 svarai/akro azoto. Ir Kalis ir azotas yra reikalingi per visą augalo vegetacijos laikotarpį šakniagumbių formavimosi ir augimo bei maisto medžiagų kaupimo tarpsniuose.

Azotas svarbus lapų ir gumbų augimui. Panašiai kaip ir kalio, didelė dalis azoto yra pernešama iš lapų į gumbus maisto medžiagų kaupimo tarpsnyje.

Kalis ypač svarbus derlingumui ir gumbų vienodumui. Bulvėms yra būdingas “prabangus, gurmaniškas” kalio įsisavinimas.

Magnis labiau reikalingas vėlesniuose vegetacijos tarpsniuose, ypač maisto medžiagų kaupimo metu (žr. iliustraciją), nes pagrindinis magnio tikslas – palaikyti gumbų kokybę.

Labai svarbus yra reguliarus kalcio tiekimas, užtikrinantis netrikdomą lapų augimą, antžeminės augalo dalies formavimąsi. Palyginti dideli kalcio trąšų kiekiai reikalingi, kad bent nedideli jų kiekiai patektų į gumbus, nes tai labai svarbu derliaus kokybei.

Siera reikalinga visuose vegetacijos tarpsniuose ir yra ypač svarbi, nes mažina šašligės (paprastųjų rauplių) riziką.

Taip pat, palyginti dideliais kiekiais reikalingi fosfatai, ypač ankstyvuosiuose vegetacijos tarpsniuose, kad skatintų įsišaknijimą ir gumbų užsimezgimą, bei vėlyvuosiuose vegetacijos tarpsniuose, maisto medžiagų kaupimui gumbuose.

Mikro maisto medžiagos (Mikroelementai)

Nors mikroelementų reikia daug mažiau nei makroelementų, tačiau teisingas jų subalansavimas yra labai svarbus kokybiškam derliui.

Boras yra svarbiausias iš mikroelementų, jo reikia daugiausiai, siekiant užtikrinti pagrindinius augalo vystymosi procesus. Taip pat skatina optimaliai išnaudoti kalcio veiksmingumą.

Manganas ir cinkas yra svarbūs derlingumui. Cinkas labai reikšmingas azoto (N) įsisavinimui, medžiagų apykaitai ir krakmolo susidarymui.

Tol, kol yra naudojami nemaži vario kiekiai, įtaka derlingumui kaip ir vario trūkumas – nepastebėtas, kadangi didžioji dalis dirvožemių yra derlingi.

Molibdenas gali būti svarbus ir aktualus, kai žemas dirvožemio pH.