Cukrinių runkelių pasėlių tręšimo apibendrinimas

Didžiausias cukrinių runkelių pasėlių poreikis maisto medžiagoms prasideda praėjus maždaug 1-1,5 mėnesiui po sėjos. Grafinėje iliustracijoje pateikiamas pavyzdys, rodantis pagrindinių maisto medžiagų įsisavinimą augalų vegetacijos laikotarpyje. Šie duomenys parodo, kaip svarbu yra anksti įsisavinti azotą ir kalį ir taip pat labai svarbu, kad pasėliai būtų laiku aprūpinti reikalingomis maisto medžiagomis ir turėtų gerą prieinamumą.

Makro (pagrindinės) maisto medžiagos

Siekiant išlaikyti didelį cukrinių runkelių derlingumą, iš visų makro maisto medžiagų, didžiausių kiekių pasėliams reikia azoto ir kalio.

Didžiausias maisto medžiagų poreikis pasėliams pasireiškia praėjus maždaug trims – keturiems mėnesiams po sėjos. Žemiau pateiktoje lentelėje matome, kad fosforo (P) ir magnio (Mg) įsisavinimas vyksta ypatingai lėtai, kadangi jaunų cukrinių runkelių šaknų pajėgumas ekstrahuoti maisto medžiagas yra labai menkas. Todėl ypatingai svarbu tręšti atitinkamai paruoštą dirvožemį vandenyje tirpaus fosforo (P) trąšomis. 

Kadangi cukriniai runkeliai geriau įsisavina nitratinį azotą, tam tikrą azoto dalį reikėtų pateikti būtent tokiu pavidalu. Vėliau, pakartotinai numatytomis azoto normomis, reikėtų tręšti praėjus maždaug 90 dienų po sėjos. Pernelyg dideli azoto ir baltymų kiekiai augaluose neigiamai veikia cukraus gavybos procesą, todėl tręšimą azotinėmis trąšomis reikėtų nutraukti per paskutinį augimo laikotarpio trečdalį.

Kadangi planuojamo cukrinių runkelių derliaus, taipogi maisto medžiagų pasišalinimo su derliumi rodikliai skiriasi kiekvienoje vietovėje ir priklausomai nuo sezono, tikslinga maisto medžiagų pasišalinimo su derliumi duomenis išreikšti remiantis standartiniu metodu.

Mikroelementai

Pripažinta, kad cukrinių runkelių poreikis mikroelementams, ypatingai borui, manganui, variui ir cinkui yra labai didelis.

Didesnis poreikis patręšti cukrinių runkelių pasėlius mangano trąšomis yra neutraliuose ir šarminio pH dirvožemiuose, kadangi šio maistinio elemento prieinamumas ir įsisavinimas tokio tipo dirvožemyje yra prastesnis ir sunkesnis. Be to, esant didesniam dirvožemio pH, augalams sumažėja cinko ir vario prieinamumo ir įsisavinimo galimybės.

 

Daugiau informacijos apie cukrinius runkelius

Agronominiai principai

Agronominiai principai

Kiekvieno cukrinių runkelių augintojo tikslas - užauginti didelio derlingumo pasėlius, kurie užtikrintų maksimalų cukraus kiekį iš vieno hektaro ir tinkamos kokybės cukringas sultis.
Maisto medžiagų įtaka cukriniams runkeliams

Maisto medžiagų įtaka cukriniams runkeliams

Labai svarbu užtikrinti, jog skirtinguose cukrinių runkelių augimo ir vystymosi tarpsniuose, šiems pasėliams nepritrūktų maistinių medžiagų.
Cukrinių runkelių augimas  ir vystymasis

Cukrinių runkelių augimas ir vystymasis

Nuo sėklų sudygimo iki sėklų užauginimo ir subrandinimo cukriniams runkeliams reikia dvejų metų. Pirmaisiais augimo ir vystymosi metais augalas įsitvirtina ir užaugina šaknų derlių.
Cukrinių runkelių pasėlių tręšimo apibendrinimas

Cukrinių runkelių pasėlių tręšimo apibendrinimas

Didžiausias cukrinių runkelių pasėlių poreikis maisto medžiagoms prasideda praėjus maždaug 1-1,5 mėnesiui po sėjos. Grafinėje iliustracijoje pateikiamas pavyzdys, rodantis pagrindinių maisto medžiagų įsisavinimą augalų vegetacijos laikotarpyje.
Rinkos reikalavimai cukrinių runkelių derliaus kokybei

Rinkos reikalavimai cukrinių runkelių derliaus kokybei

Žmonių maistui naudojama iš cukrinių runkelių gaminama sacharozė. Cukrinių runkelių šakniavaisiuose būna nuo 13 iki 22% sacharozės. Sacharozė plačiai naudojama kaip grynas, aukštos kokybės energetinis maistas ir kaip maisto papildas.
Cukrinių runkelių auginimas ir produkcija pasauliniu mastu

Cukrinių runkelių auginimas ir produkcija pasauliniu mastu

2011- siais metais visame pasaulyje cukriniai runkeliai užėmė 5,069,362 hektarų plotą, o Europoje daugiausia buvo auginama Rusijos Federacijoje, Vokietijoje ir Prancūzijoje.
Istorinė cukrinių runkelių raida

Istorinė cukrinių runkelių raida

Cukrinius runkelius pasaulyje pradėjo auginti 1786 metais. Augindamas skirtingas cukrinių runkelių rūšis, Berlyno chemikas Achardas (Achard) išvedė cukrinių runkelių veislę, ypač tinkamą cukraus gavybai. Iš šios veislės kilo “Baltųjų Silezijos cukrinių...