Kviečių lapų ir ūglių skaičiaus didinimas

Lapų ir ūglių skaičius nulemia lapų skliauto dydį ir varpų skaičių derliaus nuėmimo metu. Varpų skaičius nustatomas pagal bendrą susiformavusių ūglių skaičių ir tai, kiek jų išlieka iki javapjūtės. Svarbiausios pagrindinės maisto medžiagos, reikalingos ankstyvajam ūglių ir lapų vystymuisi bei ūglių išlikimui, yra azotas, fosforas ir siera. Iš mitybos mikroelementų, lapų ir ūglių skaičiaus padidinimui svarbiausi yra manganas ir cinkas.

Kviečių mityba ir lapų bei ūglių skaičius

Azotas

Azotas – tai svarbiausias mitybos elementas, siekiant didelio derlingumo. Pakankamos azoto atsargos užtikrina didesnių lapų vystymąsi, didesnį ūglių skaičių bei greitesnį kiekvieno lapo vystymąsi. Dėl nepakankamo azoto kiekio sumažėja pirminių ūglių skaičius, vadinasi, ir potencialių varpučių skaičius.

Produktyvių ūglių/atžalų išlikimui įtakos gali turėti tręšimo azoto trąšomis normų ir laiko sąveika.

Jei ūglių skaičius yra mažesnis už optimalų, tręšimas didesnėmis azoto normomis ankstyvoje auginimo sezono fazėje (25 – 30 fazės pagal Zadoksą) padidins ūglių skaičių ir tuo pačiu galutinį varpų skaičių.

Tokios pasėlių manipuliacijos nereikėtų naudoti, kai norima išsaugoti augalų populiaciją, kadangi gali paskatinti pernelyg aktyvų lapų ir ūglių augimą bei pasėlių išgulimą. Norint suformuoti maksimalų ūglių skaičių, reikia naudoti mažesnes tręšimo normas.

Auginant vasarinius kviečius, lapų ir ūglių formavimosi laikotarpis yra labai ribotas, todėl ankstyvas tręšimas azoto trąšoms ir didelės tręšimo normos turi lemiamą reikšmę siekiant reikalingo augimo greičio ir ūglių skaičiaus.

Visi šie veiksniai padeda padidinti derlingumą; tai galima matyti iš pavyzdžiuose pateikiamų pakankamai azoto trąšomis patręštų pasėlių rodiklių.

Azoto įtaka kviečių derliui akivaizdžiai matoma šioje kreivėje, kurioje atsispindi, kaip azoto naudojimas beveik padvigubina derlių. Optimali Azoto norma yra tokia, kuri padeda pasiekti maksimalią ekonominę naudą.

Fosforas

Fosforas, pagal jo poveikį augalų augimui ir vystymuisi, yra laikomas antru svarbiausiu mitybos elementu po azoto. Susiformavus pirmiesiems 2-3 lapams, tolesnis lapų ir ūglių augimas bei skaičius priklauso nuo fosforo atsargų dirvožemyje. Fosforo kiekiui dirvožemyje įtakos turi daugelis veiksnių, įskaitant dirvos pH, kitų mitybos elementų, pavyzdžiui, aliuminio, geležies ir kalcio, kiekis, dirvožemo drėgnumas ir temperatūra.

Todėl yra svarbu užtikrinti reguliarų tręšimą fosfatinėmis trąšomis, reikalingomis pirmųjų ūglių augimui. Žieminiams kviečiams yra numatyti du tręšimo ciklai. Pirmasis – ankstyvuoju šaknų ir ūglių formavimosi laikotarpiu (13-25 fazės pagal Zadoksą), o antrasis – aktyvaus pavasarinio augimo laikotarpiu (25 -30 fazės pagal Zadoksą). Laikotarpiu nuo kovo iki gegužės mėnesio pasisavinama 70% bendros fosfatinių trąšų normos, todėl tręšimas turi būti planuojamas taip, kad patenkintų šiuos poreikius.

Įrodyta, kad pavasarinis tręšimas fosfatinėmis trąšomis užtikrina didesnį kviečių derlingumą.

Į mitybos programą galima įtraukti tręšimą fosfatinėmis trąšomis per lapus, siekiant padidinti fosforo atsargas augalų audiniuose, kai jo kiekis dirvožemyje ribotas. Šis elementas pagerina augalų augimą ir vystymąsi rudens ir ankstyvuoju pavasario laikotarpiais.

Siera

Siera – tai dar vienas svarbus mitybos elementas, reikalingas tolesniam ūglių augimui ir vystymuisi. Struktūriniai augalų augimo elementai – tai aminorūgštys sieros pagrindu, dalyvaujančios daugelio augalų baltymų sintezėje. Siera yra blogai translokuojama augalo audiniais, todėl, augant augalui, pasireiškia vis didesnis šio elemento trūkumas. Labai svarbu yra užtikrinti reguliarų pasėlių tręšimą sieros trąšomis taip, kad būtų patenkinti padidėję poreikiai aktyvaus augimo laikotarpiu. Į mitybos programą galima įtraukti ir tręšimą per lapus, idant pašalinti trumpalaikį trūkumą.

Manganas ir cinkas

Manganas ir cinkas – tai du svarbūs mikroelementai, įtakojantys tokius derliaus komponentus kaip varpų skaičių ir grūdų dydį. Tręšimas mangano ir cinko trąšomis turi teigiamą poveikį derlingumo padidėjimui.

Manganas ir cinkas taip pat skatina geresnį kitų mitybos elementų – makroelementų ir mikroelementų – pasisavinimą.

Kiti veiksniai, turintys įtakos kviečių derlingumui

Produktyvių ūglių skaičiui įtakos turi šie veiksniai:

Kviečių rūšies/tipo pasirinkimas. Įvairios kviečių rūšys skiriasi ūglių vystymosi geba ir greičiu.
Sėjos laikas. Ankstyva sėja padidina ūglių skaičių augale.
Sėjimo norma. Esant didesniai sėjimo normai, susiformuoja daugiau pagrindinių ūglių ir mažiau ataugų.
Dirvožemio sąlygos. Blogai pasėliams paruošta ir suspausta dirva sulėtina atžalų vystymąsi.
Kova su kenkėjais.
Dirvožemio derlingumas. Geras tręšimas (didelis azoto kiekis) padidina ūglių skaičių.

Galutinis ūglių skaičius priklauso nuo atžalų, išlikusių iki varpučių susiformavimo, skaičiaus. Ūglių skaičiui ir išlikimui įtakos turi šie veiksniai:

Oro sąlygos rudens ir žiemos laikotarpiu (auginant žieminius kviečius). Esant šalčiui, lapų ir ūglių vystymasis sulėtėja.
Maisto medžiagų, reguliuojančių augalų augimą, naudojimas. Augimo reguliatorius galima naudoti, siekiant sumažinti viršūninį dominavimą, padidinti ūglių skaičių ir ūglių išlikimo koeficientą.
Tręšimas azoto trąšomis. Tręšiant azoto trąšomis galima reguliuoti ir padidinti lapų dydį, atžalų skaičių ir ūglių išlikimo koeficientą.

Sužinokite daugiau apie kviečių derlingumą