Kviečių žalių lapų skliauto išsaugojimas

Dar vienas komponentas, būtinas gero derlingumo užtikrinimui – tai teisingai suformuoto žalių lapų skliauto išsaugojimas iki grūdų subrendimo tarpsnio pabaigos. Žali lapai sugeria maksimalų saulės šviesos kiekį ir paverčia jį derliumi.

Kviečių mityba ir žalių lapų skliautas

 

Azotas, kalis ir magnis yra ypatingai svarbūs žalių lapų skliauto išsaugojimui. Chlorofilas – tai baltymas, turintis didelį azoto ir magnio kiekį. Jis suteikia augalams žalią spalvą ir yra pagrindinė efektyvios fotosintezės sudedamoji dalis. Chlorofilo kiekio lapuose sąveika su azoto kiekiu yra griežtai linijinė: didėjant chlorofilo kiekiui, didėja ir azoto procentinis kiekis.

Azoto lygio išlaikymas lapuose 65 fazėje pagal Zadoksą suteikia optimalų derlių.

Sieros ir magnio įtaka lapų skliautui

Magnis yra pagrindinė chlorofilo sudedamoji dalis, susieta su keturiomis azoto molekulėmis, todėl magnio kiekis taip pat yra svarbus, siekiant išsaugoti kviečių žalių lapų skliautą.

Be chlorofilo kiekio lapuose išsaugojimo, dar svarbu yra išsaugoti lapų skliauto struktūrą, kad augalas galėtų efektyviai sugerti saulės šviesą ir paversti ją derliumi.

Kalio įtaka grūdų užpildymui

Kalis vaidina labai svarbų vaidmenį išlaikant augalo ląstelių išsipūtimą ir jų sienelių tvirtumą. Jis taip pat užtikrina azoto metabolizmą augalo audiniuose.

Dėl nepakankamų kalio atsargų lapų skliautas gali prieš laiką nuvysti ir išgulti. Tokių augalų stiebai yra trapesni, o tai padidina pasėlių išgulimo riziką, kuri ženkliai sumažina grūdų derlingumo ir kokybės rodiklius. Kalio poreikis paprastai yra didesnis, lyginant su kitais mitybos elementais. Efektyviausias kalio pasisavinimas stebimas pavasarį. Laikotarpiu nuo krūmijimosi pradžios iki pabaigos vidutinis pasisavinto kalio kiekis bus apytikriai 7,7 kg K20 per dieną. Tręšimas kalio trąšomis turi būti planuojamas atsižvelgiant į šiuos poreikius.