Mangano (Mn) įtaka rapsų pasėliams
Manganas dalyvauja aktyvuojant įvairius fermentų procesus, ypač fotosintezę ir baltymų sintezę. Jis taip pat dalyvauja angliavandenių medžiagų apykaitos procese ir lipidų sintezėje, todėl, kai augalams trūksta mangano, gali sumažėti aliejaus kiekis sėklose, tuo pačiu ir derlius.
Manganas taip pat dalyvauja lignino susidarymo procese ir kartu su celiulioze įeina į ląstelių sienelių sudėtį, tokiu būdu manganas padeda sudaryti fizinę užkardą prieš infekcinių ligų sukėlėjus. Manganas kaip ir boras padeda susidaryti natūraliems priešgrybeliniams junginiams ir kovoti su ligos infekcija.
Mangano trūkumas dažnai pasireiškia akivaizdžiai išsiskiriančiais geriau augančių augalų lopais – jie būna arčiau trąšų įterpimo linijų. Augalams reikia gero dirvožemio šaknų srityje, kad galėtų efektyviai įsisavinti manganą, todėl prieinamumas gali pablogėti lengvuose, puriuose dirvožemiuose. Įsisavinimas dar labiau sumažėja, jei aukštas dirvožemio pH ir dirvožemiuose su dideliu organinių medžiagų kiekiu.
Norint atstatyti ar pakoreguoti mangano trūkumą, efektyviausia yra patręšti pasėlius lapų trąšomis. Skirtingai nuo kitų maistinių elementų, mangano prieinamumas pagerėja, kylant dirvožemio pH, todėl trūkumas yra būdingas rūgštiems dirvožemiams.
