Bulvių ligos

Labiausiai su augalų derlingumu ir derliaus kokybe yra susijusios augalams skirtos maisto medžiagos, kurios užtikrintų, kad pasėliams netrūktų jokių mineralų ir jie galėtų netrikdomai augti ir vystytis. Tačiau tinkamos maisto medžiagos taip pat gali apsaugoti augalus nuo ligų. Tikslinga, gerai subalansuota pasėlių tręšimo programa užtikrina tvirtą ir atsparią augalų ląstelių struktūrą, tuo pačiu, išvengiant pernelyg didelio maisto medžiagų susikaupimo, nes tai taip pat gali būti žalinga sveikų augalų vystymuisi. Pateikiama daug gerų pavyzdžių apie maistinių elementų, būtent – azoto, kalio, mangano, cinko, vario ir molibdeno vaidmenį bei įtaką sveikam augalų vystymuisi.

Lapų ligos

Perteklinis tręšimas azotu gali įtakoti lapų ligų pasireiškimą, ypač per gausiai tręšiant vėlesniuose vystymosi tarpsniuose, nes skatins augalo augimą ir užvėlins jo brendimą bei padidins maro infekcijos riziką.

Bulvių gumbų ligos

Kalcis yra svarbus maistinis elementas, galintis užkiristi kelią infekcijoms ir apsaugoti nuo gumbų ligų, kadangi sutvirtina augalo ląstelių sieneles, taip pat sustiprina gumbo odelės struktūrą ir suteikia atsparumą daugeliui ligų. Boras sustiprina kalcio poveikį, nes pagerina kalcio įsisavinimą, tokiu būdu, sumažina paprastųjų rauplių ir kitų gumbų ligų pasireiškimo riziką bei lygį. Cinkas gali sumažinti piktųjų (dulkingųjų) rauplių infekcijos riziką. Siera gali sumažinti ir paprastųjų ir piktųjų (dulkingųjų) rauplių infekcijos lygį.