Braškių auginimo principai

Braškių auginimo reikalavimai

Yra daugybė įvairių braškių veislių, įskaitant tas, kurios yra gerai prisitaikiusios prie žiemos šalčio ir pavasario šalnų arba vasaros karščio ir sausrų. Veislės tarpusavyje taip pat labai skiriasi savo poreikiu užsigrūdinti ir žydėjimo bei vaisių nokinimo laikotarpiu. Daugelis augalų yra užauginami Viduržemio jūros klimate, esančiame tarp 28° ir 60° platumos, kur vidutinė vidurvasario temperatūra yra 15–30 °C.

Braškėms reikalingas pastovus vandens tiekimas. Tai daryti ypač svarbu užsimezgant ir formuojantis vaisiams (nuo vainiklapių nukritimo iki pat vaisių brandinimo pabaigos), nes kitaip augalas turės mažesnį lapų plotą, fotosintezės normą ir derlių. Tačiau vėliau, žydėjimo metu, per 60 dienų užaugantiems augalams gali būti sukuriamas vandens stygius mažinant drėkinimą, siekiant padidinti žiedų ir vaisių skaičių. Ir priešingai, dėl pernelyg didelio vandens kiekio gali išsivystyti netaisyklinga vaisiaus forma.

Itin aukšta temperatūra gali daryti neigiamą poveikį augimui ir yra žalinga fotosintezei bei derlingumui. Esant aukštesnei nei 25 °C temperatūrai gali sumažėti vaisių derlius, bendras tirpių kietųjų dalelių (BTKD) kiekis ir tuo pačiu metu pagreitėti vaisių vystymasis. Dėl aukštos temperatūros taip pat gali sumažėti vaisių dydis, būti pažeistas audinys, neigiamai paveiktas minkštumas, o vaisiaus paviršiuje atsirasti įtrūkimų.

Apdulkinimą dažniausiai atlieka tokie vabzdžiai kaip bitės ir kamanės, kurios vis dažniau yra įleidžiamos į augalų tunelius, kad pagerintų šį procesą. Netaisyklingą vaisių išsivystymą gali lemti prastas apdulkinimas, atsirandantis dėl šalto oro sąlygų arba boro trūkumo, arba įtakos gali turėti žala, atsiradusi dėl per aukštos arba per žemos temperatūros, kenkėjų arba ligų. Netaisyklinga vaisiaus forma taip pat gali išsivystyti dėl riboto auksinų susidarymo. Tačiau, nors auksinus augalams galima tiekti siekiant neutralizuoti šį poveikį, tai gali turėti neigiamą poveikį vaisių nokinimo procesui.

Braškių augimo etapai

Braškė yra daugiametis žolinis augalas, kurio viršutinės dalys pasibaigus sezonui nuvysta. Tačiau dėl komercinių priežasčių jos dažnai yra auginamos kaip metiniai augalai. Augalo centrinis stiebas arba vainikas laiko lapus, šaknis, palaipas ir žiedynus (žr. 1 pav.), o įprasti augimo etapai yra pavaizduoti 2 pav. Augalo vystymąsi reguliuoja aplinkos veiksniai, iš kurių didžiausią įtaką daro fotoperiodas ir temperatūra.

Šaknys daugiausia formuojasi pavasarį ir rudenį, kai yra žema temperatūra. Jos išauga iš vainiko pagrindo, o 50–90 % visų šaknų yra randama viršutiniame dirvos sluoksnyje (10–15 cm gylyje). Vandenį ir maisto medžiagas sugeria jas tiekiančios šaknys, kurios būna gyvos vos keletą dienų ar savaičių, o po to yra pakeičiamos kitomis. Pagrindinės šaknys yra naudojamos vandens ir maisto medžiagoms gabenti į vainiką ir įprastai būna gyvos ilgiau nei vieną sezoną. Šaknų biomasė vaisių formavimosi metu sumažėja, tačiau rudenį, prieš atsirandant žiemos temperatūrai, vėl padidėja.

Lapai auga viso sezono metu, o daugiausia ilgomis dienomis. Tačiau lapai nustoja augti temperatūrai nukritus žemiau 0 ^oC arba viršijus 30 ^oC. Ties kiekvieno lapo pagrindu yra papildomas pumpuras, iš kurio, priklausomai nuo sąlygų, išauga arba šoniniai vainikai su žiedynais, arba palaipos (ūsai). Ūsai išauga iš pagrindinių pumpurų, o žiedynai išauga iš šoninių vainikų viršutinių pumpurų. Žiedai išauga tada, kai yra nepalankios sąlygos augti ūsams. Pirmiausia subręs pirmas vaisius ant skrotelės, o susiformavus daugiau vaisių, jie subręs paeiliui.

Palaipos laiko dukterinius augalus, kurie taip pat gali išauginti savo augalų. Šie dukteriniai augalai įprastai yra savarankiški ir po 2–3 savaičių gali išgyventi autonomiškai. Dauguma komercinių braškių yra arba prisitaikiusios prie trumpos dienos trukmės, arba dienos trukmė neturi ypatingos įtakos jų raidai (žr. 3 pav.).

Braškių sveikų šaknų sistemos. Prie trumpos dienos trukmės prisitaikę augalai užaugina žiedpumpurius arba esant trumpos dienos sąlygoms (kai diena trunka trumpiau nei 14 valandų), arba kai temperatūra yra žemesnė nei 15 °C. Šio tipo augalų palaipos užauga po žydėjimo, dažniausiai, kai temperatūra yra 20–30 ^oC, arba kai dienos trukmė yra ilgesnė nei 10 valandų.

Šaltomis žiemomis pasižyminčiame klimate prie trumpos dienos trukmės prisitaikiusių augalų žiedpumpuriai įprastai susiformuoja vėlai vasarą ir rudenį. Prie trumpos dienos trukmės prisitaikiusias veisles galima auginti švelniame, subtropiniame klimate, tačiau žiedpumpurių formavimąsi ribos aukšta temperatūra.

Augalai, kurių raidai dienos trukmė neturi ypatingos įtakos, per tris mėnesius po pasodinimo, vasarą, išaugina vainikus ir žiedpumpurius nepaisant esamos dienos trukmės, o vėliau išaugina ir palaipas. Tačiau aukšta dienos ir nakties temperatūra (30 ^oC dieną ir 26 ^oC naktį) trukdys formuotis žiedams.

Trumpesnės dienos ir žemesnė temperatūra skatina augalus žiemoti. Norint įveikti šį žiemojimą daugumą veislių reikia užgrūdinti nuo -1 iki -10 ^oC temperatūroje – šiltesniam klimatui išvestos veislės turi didesnį užsigrūdinimo poreikį.

Esant subtropinėms auginimo sąlygoms geriau auginti iš šaltame klimate užaugintos sodinamosios medžiagos, lyginant su vietine sodinamąja medžiaga. Visiškai užgrūdinti atspariausių veislių vainikai gali išgyventi -45 ^oC siekiančią temperatūrą. Nors braškės gali pakęsti žemas žiemos temperatūras, tačiau žiedų vystymosi metu atsiradusi šalna gali juos pažeisti. Kai kuriose šalyse drėkinimas yra naudojamas kaip apsauga nuo šalnų. Tokioje situacijoje prieš šalnas ant augalų patekęs drėkinimo vanduo užšąla aplink lapus, išskirdamas šilumą, apsaugančią augalą nuo didesnės žalos. Po plastikine plėvele augusios braškės gali pakęsti šalnas, kurių metu temperatūra gali siekti net iki -50 ^oC.

Žemos temperatūros toleravimas skiriasi priklausomai nuo braškių augimo etapo. Žiedai yra mažiausiai pakantūs šalčiui. Pateiktoje lentelėje matoma, ties kokia temperatūra dėl šalnos atsiranda komercinių nuostolių (žr. 4 lentelę).