Braškių auginimo sistemos

Dauginimo sistemos

Prieš persodinant braškes į nuolatinę vietą, jos yra auginamos įvairiais būdais.

Augalai prižiūrimose lysvėse yra išauginami iš ūsų ir persodinami į „prižiūrimą lysvę“, siekiant išauginti didelį ir tvirtą augalą. Peržiemojimui jie yra pakeliami ir laikomi žemoje temperatūroje iki pavasarinio arba vasarinio persodinimo.

Augalai daigyklose yra išauginami iš ūsų gale susiformavusių skrotelių, kurios vidurvasarį yra atskiriamos nuo motininių augalų. Tuomet jie yra persodinami į šildomus stiklinius šiltnamius, kol vainiko skersmuo pasieks maždaug 17 mm ir po to bus persodinti po apsaugine danga, siekiant gauti ankstyvą derlių ir paruošti augalus ilgam sezonui.

Dulksna purškiamos skrotelės yra išauginamos tokiu pat būdu kaip ir augalai daigyklose, tačiau jų augimas yra keturias-penkias savaites spartinamas tuneliuose, o po to, anksti rudenį, jie yra persodinami, kad kitą vasarą būtų gautas derlius.

Plikašaknės skrotelės yra auginamos kaip ir įsišaknijusios skrotelės, atskirtos nuo laukuose užaugusio motininio augalo, kurios vėliau yra pakeliamos ir laikomos žemoje temperatūroje iki pavasarinio persodinimo. Tai yra mažesni iš ūsų išaugę augalai, tačiau juos galima naudoti siekiant sukurti pastovų derlių duodančius augalus. Šaltesniuose regionuose (virš 55° platumos) skrotelės taip pat gali peržiemoti laukuose. Jos yra pakeliamos ir persodinamos pavasarį arba anksti vasarą. Nors tai ir yra pigus variantas, tačiau jis daugiau nebėra laikomas įprasta praktika.

Auginimo sistemos

Yra platus braškių auginimo sistemų pasirinkimas. Visame pasaulyje daugiausia braškių yra vis dar auginamos atviruose laukuose. Dauguma laukuose augančių augalų yra arba mulčiuojami šiaudais, arba žemė yra pridengiama plastikine plėvele, siekiant išnaikinti piktžoles, sulaikyti drėgmę, padėti mažinti taršą, paankstinti derlių, vaisius laikant atokiau nuo dirvos paviršiaus.

Auginant braškes laukuose, naudojamos dvi pagrindinės auginimo sistemos – braškes susodinant „šachmatiškai“ į apkauptas vagas (angl. hill system) arba lygiagrečiai ir uždengiant plėvele (angl. matted system). Taikant kiekvieną iš būdų, reikia tarp augalų išlaikyti skirtingą tankumą ir naudoti skirtingą auginimo techniką.

Braškių auginimo laukuose sistemos

Augalus auginant apkauptose vagose arba po plėvele naudojami vainikai siekiant išauginti vaisius, o ūsai yra šalinami tam, kad augalas visas savo jėgas galėtų skirti augimui.

Šis būdas daugelyje regionų yra naudojamas auginant veisles, kurioms dienos trukmė nedaro ypatingos įtakos, o klimatuose, kuriuose augalai gali peržiemoti ir atlaikyti esamas vasaros sąlygas, auginant veisles, kurios yra prisitaikiusios prie trumpos dienos trukmės. Augalai yra persodinami į pakeltas lysves, kuriose yra uždengiami plastiko plėvele. Plastiko plėvelė šildo dirvą, stabdo piktžolių augimą ir skatina augalo augimą. Naudojant pakeltas lysves taip pat pagerinamas dirvos drenažas.

Braškės, auginamos apkauptose vagose, yra sodinamos tankiau siekiant gauti daugiau derliaus ir augalus išlaikyti daigius bent porą metų. Įprastas augalų sodinimo apkauptose vagose tankumas yra 50 000 augalų hektare sodinant viengubomis vagomis arba 75 000 augalų hektare vagą sudarant iš dviejų ar trijų augalų eilių. Produktyvesnės veislės sodinamos didesniais atstumais.

Taikant dengimo plėvele sodinimo būdą, motininiai ir dukteriniai augalai gali augti greta vieni kitų kartu su augalais, gebančiais augti siaurose vagose. Auginant augalus daugiau nei dvejus metus, tarpai daromi nebe tokie tankūs – sodinant maždaug 35 000–40 000 augalų viename hektare. Nors augalai, kurių žemė yra dengiama plėvele auga ne taip intensyviai ir duoda mažiau derliaus, tačiau tai yra mažiau kainuojantis ir dažniau praktikuojamas būdas, kai neįmanoma augalų auginti apkauptose vagose, o ypač šaltesniame klimate. Sezonų trukmė yra prailginama šiltesniuose klimatuose (pvz., JAV) pasitelkus veisles, kurioms diena nedaro ypatingos įtakos ir auginant augalus tuneliuose (pvz., Šiaurės Europoje).

Auginimas tuneliuose ir stikliniuose šiltnamiuose

Tunelinis auginimas – naudojant polietileno plėvelę, skirtą uždengti pakeltas lysves ir paremtą pusapvaliais plieniniais lankais – yra plačiai naudojamas Europoje ir JAV, padedantis maždaug 1 mėnesiu paankstinti derlių ir tuo pačiu metu prailginti sezoną.

„Aukšti tuneliai“ – tai aukštesnės konstrukcijos, kurios taip pat yra apsaugomos nuo atšiaurių oro sąlygų ir įprastai yra pasyviai šildomos ir vėsinamos, siekiant išlaikyti mažas naudojimo sąnaudas. Lašinamasis drėkinimas ir dengimas plastiko plėvelėmis yra dažnai naudojami augalams, kurie į dirvą buvo susodinti itin tankiai. Tuneliuose arba stikliniuose šiltnamiuose braškės įprastai yra auginamos naudojant metinę auginimo sistemą apkauptose lysvėse, kuriose augalai yra zigzagiškai išdėstomi 30 cm atstumu vieni nuo kitų, kai lysvė yra sudaroma iš 2–4 augalų eilių (žr. 4 pav.).

Augintojai yra linkę naudoti arba baltą plastiko plėvelę, kuri padeda augalams augti vėsiau per vasaros mėnesius, arba juodą plėvelę, arba geotekstilės agroplėvelę, skirtą augalus šildyti pavasarį ir išlaikyti didesnį karštį vasarą. Po plastiko plėvele įprastai yra tvirtinama drėkinimo žarna su integruotais kapiliarais, skirtais drėkinti ir tręšti žemę. Augalai gali būti auginami maišuose, pripildytuose norimu dirvožemio mišiniu arba substrate, kuris po to yra išsklaidomas žemės paviršiuje. Stikliniuose šiltnamiuose, kuriuose augalai yra auginami intensyviau, pavyzdžiui, ten, kur sodinimo tankis siekia 12 augalų/m² (120 000 augalų hektare) į aukštai pakeltas konstrukcijas, kabinamas virš dirvos ar žemės lygio, yra pilamos durpės ir (arba) kokosų palmių pluoštas (koiras) arba toks begruntis substratas, kaip perlitas.

Pakabinamos sistemos, kuriose augalai yra auginami plastikinėse daigyklose arba virš žemės 1,5 m aukštyje pakabintuose latakuose, yra naudingos tuo, kad jose galima naudoti uždaras drėkinimo ir tręšimo sistemas, kurios užtikrina nuolatinį ir subalansuotą maisto medžiagų tiekimą augalams (žr. skyrių „Braškių maisto medžiagų naudojimo strategijos“).

Dėl šios įvairių augimo terpių naudojimo sistemos augintojas turi galimybę tiekti reikiamą maisto medžiagų kiekį reikiamu metu, išvengdamas tokių problemų, kaip neekonomiškas žemės papildymas, mineralų sulaikymas dirvoje ar vandenyje tirpių augalų maisto medžiagų išplovimas, su kuriomis susiduria laukuose augančių braškių augintojai. Nustatant trąšų poreikį reikia atsižvelgti į vandens kokybę ir maistinių medžiagų įsisavinimą iš naudojamos auginimo terpės.

Auginant augalus maišuose, auginimui paruoštuose paketuose arba vazonuose, vis labiau kaip augalų substratas populiarėja kokosų palmių pluoštas arba kokospalmių durpės, kurios yra ne kas kita kaip kokosų lukštų atliekos. Šį pluoštą reikia paruošti taip, kad būtų pašalintos smulkios dalelės ir tokios druskos kaip natrio chloridas, trukdantis vystytis šaknims. Kokosų palmių pluoštas yra geresnė ir stabilesnė augimo terpė nei durpės, be to, jį naudojant galima augalus nuosekliau auginti, kadangi ši terpė yra ne tokia rūgšti kaip durpės, o pH lygis yra 4,5–6, palyginti su durpėmis, kurių pH yra 3,5–4,5. Naudojant šią auginimo terpę reikia jai pritaikytos tręšiamojo drėkinimo programos, galinčios užtikrinti didesnį kalcio lygį, siekiant subalansuoti kokosų palmių pluošte natūraliai esantį aukštą kalio kiekį, kuris priklausomai nuo produkto klasės gali svyruoti nuo 1,6 iki 2,0 % visos sausosios masės. Kokosų palmių pluoštą galima naudoti iki keturių sezonų, o dėl jo atviresnės struktūros galima lengviau kontroliuoti aplink šaknis esančio vandens kiekį.

Maišuose auginamos braškės. Kai braškės yra auginamos maišuose veiksmingai naudojant pesticidus arba pasitelkiant natūralius parazitus, tokioje sąlyginai uždaroje aplinkoje yra lengviau kontroliuoti tokius dirvoje atsirandančius kenkėjus kaip nematodai ir lervos.

Auginimą padeda skatinti ir nuolatinį derlių stikliniuose šiltnamiuose palaiko šildymas, vėsinimas, geras apšvietimas ir anglies dioksidu praturtintų priemonių naudojimas. Nors turėti ir prižiūrėti stiklinį šiltnamį su pakabinamomis sistemomis yra gana brangu, tačiau toks auginimo būdas palengvina vaisių skynimą ir sumažina derliaus nuėmimo išlaidas maždaug 30–40 %, palyginti su augalų auginimu laukuose. Naudojant tokią sistemą taip pat pagerėja vaisių kokybė, o intensyviai naudojant tręšiamąjį drėkinimą ir augalų apsaugą, sezono metu galima gauti žymiai didesnį derlių ir potencialiai geresnę finansinę grąžą.

Anksčiau dirvožemis prieš sodinimą būdavo fumiguojamas, tačiau dabar dėl itin nuodingo fumigantų pobūdžio ir jų poveikio natūraliems dirvožemio organizmams tokia praktika tapo vis labiau kontroliuojama, o daugelyje šalių netgi yra palaipsniui nutraukiama.

Auginimas kontroliuojant atmosferą

Siekiant pagerinti augimą ir padidinti derlių kontroliuojamoje šiltnamių aplinkoje, vis dažniau yra naudojamas anglies dioksidas. Jis tiesiogiai veikia vegetatyvinį augimą, todėl labai gerai vystosi šaknys, stiebai ir lapai.

Vėlesniuose augimo etapuose anglies dioksidas taip pat prailgina žydėjimą, nedarydamas didelės įtakos vaisių augimo trukmei.

Iki 600 ppm (milijoninių dalių) siekianti anglies dioksido koncentracija taip pat padeda augalams geriau įsisavinti maistines medžiagas, todėl augintojai turėtų padidinti naudojamų trąšų kiekį.

Kontroliuojamoje CO₂ atmosferoje taip pat pagerėja vandens įsisavinimas.

Be to, anglies dioksido naudojimas šiltnamiuose padeda pagerinti vaisių kokybę, nes padidėja cukraus kiekis vaisiuose.

Galiausiai, taip yra gaunamas didesnis derlius, ypač ten, kur nėra ribojamas maisto medžiagų tiekimas.