Gliukozinolatų kiekis žieminių rapsų pasėliuose

Kryžmažiedžių šeimos augaluose gliukozinolatai įeina į sieros sudėtį. Jie yra antriniai augalo metabolitai, - organiniai junginiai, natūraliai esantys bastutiniuose augaluose, susidarantys iš gliukozės ir amino rūgšties, kurių yra sieroje (S) ir azote (N).

Normali koncentracija gali būti 14-24 µmol/g sausuose lapuose ir 55-115 µmol/g sausose sėklose. Kai per didelė koncentracija išspaudose, gali turėti įtakos normaliai skydliaukės funkcijai, o monogastriniams (vienaskrandžiams) gyvūnams gali sukelti gūžio negalavimus. Naminiams paukščiams gliukozinolatai gali sukelti ir kitokius mitybos sutrikimus.

Selekcininkų darbų dėka, 1980-siais ir 1990-siais gliukozinolatų kiekį pavyko sumažinti daugiau nei penkis kartus, todėl išsiplėtė rapsų aliejaus išspaudų rinka. Pastaruoju metu Lenkijoje išvestos naujos veislės pasižymi nepaprastai mažais gliukozinolatų kiekiais: 8-15 µmol/g sėklose. Naujų augalų veislių kūrimo darbai tebevyksta, siekiant dar labiau sumažinti gliukozinolatų kiekius.

Augale gliukozinolatai atlieka svarbią gynybinę funkciją, apsaugodami pasėlius nuo kenkėjų ir ligų. Nustatyta, kad bastutinių augalų produktų naudojimas žmogaus mityboje yra siejamas su mažesne vėžinių susirgimų rizika dėl gliukozinolatų hidrolizės produktų gebėjimo aktyvuoti žmogaus kūno apsauginį mechanizmą.

Patręšus rapsų pasėlius sieros trąšomis, gliukozinolatų kiekis gali padidėti, tačiau dabartinėms "00" rapsų veislėms, pasižyminčioms ypač mažais gliukozinolatų kiekiais, ši problema neegzistuoja – optimalus tręšimas siera užtikrina, kad jų kiekiai išliks mažesni nei leistinos kritinės normos. Poveikis pasėliams dėl tręšimo sieros turinčiomis trąšomis yra mažesnis nei dėl veislės ar dirvožemio pasirinkimo.