Agronominiai principai
Žieminiai rapsai plačiai auginami vėsesnio klimato regionuose, daugiausia Kanadoje, Kinijoje ir Europoje. Jie priklauso kopūstinių, kryžmažiedžių (bastutinių) šeimai ir yra vienmečiai/dvimečiai žoliniai augalai. Įprastinis augalo aukštis gali svyruoti nuo 50 iki 180cm, priklausomai nuo veislės. Šaknų gylis svyruoja nuo 90 iki 190 cm, o subrendusių augalų, vidutiniškai siekia 140 cm.
Šaknys negali augti apsemtuose, sausuose ar suplūktuose dirvožemiuose. Piktžolės varžosi su augalais dėl drėgmės ir maisto medžiagų, todėl būtina jų augimą kontroliuoti. Druskingi ir šalti dirvožemiai taip pat žalingi ir netinkami rapsų pasėliams.
Kad pasėliai gerai augtų ir vystytųsi, geriausiai tinka nenudrenuoti, vidutinio sunkumo dirvožemiai. Augalai prisitaiko dirvožemio druskingumui ir toleruoja žemo, nuo 5,5 iki 7,5 pH dirvą.
Žieminiai rapsai prisitaiko prie vėsaus klimato, kai temperatūra būna maždaug 0°C. Sėklos sudygsta ir daigai pasirodo, kai dirvos temperatūra siekia 5°C, optimali temperatūra apie 10°C. Daigai yra šalčiui atsparūs ir gali išgyventi esant žemoms temperatūroms iki -4°C. Augalo vystymuisi ir augimui geriausia temperatūra yra aukštesnė nei 12°C ir žemesnė nei + 30°C. Optimali temperatūra sparčiausiam augimui ir vystymuisi yra maždaug 21°C.
Rapsų poreikis vandeniui per visa sezoną sudaro apie 400-500 mm. Jei lietaus yra mažiau nei 200mm, derlingumas gali sumažėti iki mažiau nei 1 t/ha. Derliaus atžvilgiu, pasėliai yra jautrūs vandens stygiui žydėjimo ir sėklų užsipildymo tarpsniuose. Žieminiai rapsai jautrūs ligoms ir kenkėjams, todėl siekiant sumažinti užsikrėtimo riziką, būtina laikytis sėjomainos.
Užsikrėtimo ligomis rizika padidėja, jei nepaisoma sėjomainos reikalvimų.
Daugiau informacijos apie žieminius rapsus
Aliejinių rapsų auginimas pasauliniu mastu
Tarp 1975-jų ir 2007-jų aliejinių rapsų auginimo plotai padidėjo šešis kartus. 19 amžiuje iš rapsų aliejaus buvo gaminamas tepalas garvėžiams. Tuomet jis buvo mažiau naudingas kaip maisto šaltinis tiek gyvūnams tiek ir žmonėms dėl per didelio...
Piktžolės, kenkėjai ir ligos
Žieminiai rapsai, kaip ir kiti bastutinių šeimos augalai yra linkę užsikrėsti įvairiomis ligomis ir jautrūs kenkėjų antplūdžiams.
Žieminių rapsų mitybos apibendrinimas
Žieminių rapsų, kaip ir kitų aukštaūgių augalų aprūpinimui mineralinėmis maisto medžiagomis, 13 mineralų yra labai svarbūs ir būtini: azotas (N), fosforas (P), kalis (K), magnis (Mg), kalcis (Ca), siera (S), boras (B), varis (Cu), geležis (Fe), manganas...
Rinkos reikalavimai
Žieminiai rapsai turi dvi pagrindines rinkas. Pirmoji ir svarbiausia – aliejaus, skirto žmonių mitybai, gamybos rinka. Aliejaus gamyboje susidaro šalutinis produktas – rapsų sėklų miltai. Tai gausiai baltymų prisotinti pašarai gyvuliams, konkuruojantys su...
Žieminių rapsų veislės
Žieminių rapsų pavadinimas yra Brassica Napus L. Tai tos pačios rūšies augalai kaip griežčiai ar pašarinės ropės. (Rrassica napus supsp. rapifera). Paplitę du rapsų variantai, tai žieminiai rapsai ir vasariniai rapsai.
Žieminiai rapsai: maisto medžiagų įsisavinimas
Siekiant užauginti gausų žieminių rapsų derlių, būtina įgyvendinti subalansuotos pasėlių mitybos strategiją, įtraukiant į pasėlių tręšimo programą pagrindines, pagalbines maisto medžiagas ir mikroelementus, sudarant aliejiniams augalams pačias geriausias...
Tręšimo strategijos
Lyginant su kitais žemės ūkio pasėliais, pavyzdžiui, su javais, žieminiai rapsai išsiskiria ypač dideliu poreikiu maisto medžiagoms, kas vėliau virsta vertingomis mitybos elementų sankaupomis. Tad, priešingai, didžiąją dalį šių maisto medžiagų žieminiai...
Agronominiai principai
Žieminiai rapsai plačiai auginami vėsesnio klimato regionuose, daugiausia Kanadoje, Kinijoje ir Europoje. Jie priklauso kopūstinių, kryžmažiedžių (bastutinių) šeimai ir yra vienmečiai/dvimečiai žoliniai augalai.
