Trešimo strategijos

Pakrikasis tręšimas – trąšų barstymas, paskleidimas

Tręšimas, išbarstant, paskleidžiant trąšas dirvos paviršiuje, tinka derlingiems dirvožemiams. Toks tręšimo būdas laikomas mažai rizikingu, jei tręšiama prieš pasėlių sėjimą arba ankstyvojo augimo etapuose. Tačiau vėliau, kai susiformuoja gausi lapija, padidėja rizika, kad trąšų dalelės gali nusėsti ant lapų ir juos nudeginti.  

Nors pasėlių lapų nedeginimas, susijęs su augalų atsigavimu ir lapų ataugimu,  retai daro neigiamą poveikį derlingumui, Prancūzijoje atlikti tyrimai rodo, kad pakrikuoju būdu naudingiausia ir geriausia tręšti pasėlius prieš V6 organogenezės etapą.

Dirvos paviršiaus tręšimas karbamidinėmis trąšomis juostiniu barstytuvu taip pat  padidina didesnių amoniako nuostolių riziką, ypač vyraujant aukštoms temperatūroms.

Juostinis trąšų įterpimo būdas

Remiantis praktine patirtimi, auginant grūdinių kukurūzų pasėlius, naudinga trąšas įterpti į sėklos guolį 5cm gylyje, pritaikant juostinį trąšų įterpimo būdą – tikslingiau panaudojamos, o pasėlių dygimo laikotarpyje, kol šaknų sistema dar ne tokia veiksminga, geriau įsisavinamos maisto medžiagos, tokios kaip azotas, fosforas ir cinkas. 

Tręšimas pneumatiniais barstytuvais, kurie gali išbarstyti amonio nitrato trąšas dirvos paviršiuje po augalo lapais, yra ypač veiksmingas ir sumažina augalo lapų nudeginimo riziką.  

Tręšiant pasėlius juostiniu trąšų įterpimo būdu, galima užtikrinti reikiamą, didelę maisto medžiagų koncentraciją besivystančių augalo šaknų zonoje, nes pasėliai gali žymiai lengviau jas įsisavinti.  Toks tręšimo būdas, sumažinantis lapų nudeginimo riziką,  ypač tinka tręšiant pasėlius amonio nitrato trąšomis (pvz., NPK).

Startinės trąšos

Startinės trąšos veiksmingos dygstantiems pasėliams ir naudojamos, kad paskatintų gerą, ankstyvą augalų įsitvirtinimą ir kokybišką augimą. Startinės trąšos, kurių pagrindą sudaro fosforas ir nedideli azoto kiekiai, pagerina augalų įsišaknijimą ir greitą ankstyvą vystymąsi, todėl maksimaliai padidėja grūdų derlius. Daugeliu atvejų, didžiausią startinių trąšų efektyvumą ir veiksmingumą lemia fosforas, tačiau geriausią sinergiją galima pasiekti kartu su azotu, tręšiant lygiomis dalimis su fosforu.  

Taikant bet kurią, didelio kukurūzų produktyvumo siekiančią kukurūzų auginimo sistemą, taip pat reikėtų apsvarstyti galimybę panaudoti cinko trąšas, skatinančias ankstyvą augalų įsišaknijimą ir visavertį augimą bei vystymąsi.

1. Lokalusis tręšimas

Lokaliuoju tręšimu startinės trąšos yra įterpiamos į sėklų guolį kartu su sėklomis. Teoriškai, pasėliai greičiau sudygsta ir geriau įsitvirtina. Praktinė patirtis rodo, kad veiksmingos yra fosforo ir azoto trąšos, kartu su ribotais kalio kiekiais, įterptos arti sėklų.  

Dažniausiai naudojamos startinės YaraMila NPK trąšos, kurios pagerina bei paspartina  ankstyvą augalų vystymąsi. Tačiau, atsargumo reikalauja kai kurių azoto formų panaudojimas, be to, reikėtų vengti karbamido, ypač didelio pH dirvožemiuose, nes šios trąšos gali pažeisti sėklas ir slopinti daigumą bei užvėlinti pasėlių dygimą.

2. Trąšų įterpimas bei paskirstymas

Alternatyvus būdas – startinių trąšų įterpimas po sėklomis ir/arba arti prie sėklų. Šis metodas yra ypač naudingas, kadangi padeda įveikti laikiną maisto medžiagų trūkumą šaltuose ir mažai fosforo turinčiuose dirvožemiuose.

Trąšų įterpimo būdai skiriasi, priklausomai nuo vietinės patirties. Daugeliu atvejų, startinės trąšos įterpiamos po sėklomis ir arti prie sėklų (žr. diagramą).  Naudojant nedidelius trąšų kiekius, pavyzdžiui Argentinoje, atstumas tarp trąšų ir sėklų paprastai būna 3cm x 3cm, tuo tarpu JAV, Pietų Afrikoje ir priemolio dirvožemiuose Europoje, atstumai dažniau būna didesni -  5cm x 5cm.

Sėklų apdorojimas

Vis dažniau, prieš sėją sėklos yra apdorojamos maisto medžiagomis, kad paskatintų pasėlių augimą ankstyvajame vystymosi laikotarpyje. Dažniausiai tai cinko ir fosforo trąšos, kurios daro tiesioginį poveikį šaknų sistemos plėtrai bei augimui ir, kurios gali būti pasėliams neprieinamos sunkiomis sėjos sąlygomis.

Tręšimas per lapus

Lapų trąšos naudojamos ir tręšimas per lapus taikomas tada, kai reikia skubiai, nedelsiant atstatyti maisto medžiagų stygių, arba, kai dirvožemio sąlygos apriboja konkrečių maisto medžiagų prieinamumą. Siekiant užtikrinti subalansuotą kukurūzų pasėlių mitybą, svarbu  tinkamai paruošti ir suderinti trąšų produktus. Tręšti pasėlius lapų trąšomis galima kai tik susiformuoja pakankamas lapų plotas – dažniausiai nuo V2 etapo, galbūt, naudojant mišinį su tinkamais herbicidais.

Fertigacija

Tręšiant pasėlius fertigacijos būdu, kai maisto medžiagomis pasėliai aprūpinami per laistymo-drėkinimo sistemą, trąšos augalams patenka tiesiogiai. Kukurūzų pasėliai fertigaciniu būdu dažniausiai tręšiami, naudojant išcentrines laistymo-drėkinimo sistemas.

Praktinė patirtis rodo, kad maisto medžiagos pačiu laiku patenka augalams didžiausio jų poreikio laikotarpyje – ką praktiškai, jokiomis kitokiomis priemonėmis būna sunku padaryti, kadangi  po V8 augalų vystymosi etapo jokie ūkinės paskirties trąšų barstytuvai-skirstytuvai ar purkštuvai į pasėlių lauką įvažiuoti negali. Naudojant išcentrines laistymo-drėkinimo sistemas, pasėlių augintojai gali naudingai paskirstyti azoto ir kalio trąšų panaudojimą, konkrečiai pritaikydami tręšimo normas augalams pagal poreikius, kad tręšimas būtų veiksmingas kiekviename augimo bei vystymosi tarpsnyje.