Kviečių agronominiai principai

Pagrindinis uždavinys auginant žemės ūkio pasėlius – tai fotosintetiškai aktyvaus spinduliavimo (PAR) pavertimas sausąja medžiaga, kuri gali būti naudojama kaip maistas, pašarai gyvūnams arba žaliava elektros energijos gamyboje.

Tarp sugeriamos šviesos kiekio ir bendrosios sausosios masės kviečių grūduose egzistuoja griežtas linijinis ryšys. Žinoma, kad šiuo metu auginamose kviečių rūšyse derlingumo rodiklis sudaro 50-55%, tai yra, 50-55% bendrosios sausosios masės yra laikoma augalų derliumi.

Šis paprastas ryšys yra kviečių auginimo agronominių principų kūrimo pagrindas. Kad saulės spinduliavimas būtų efektyviai sugertas, reikalingas pakankamai tankus (bet ne per tankus) lapų skliautas iš sveikų žalių lapų, kurie sugertų 90% gaunamo PAR. Augalų lapai turi išlikti žali ir sveiki viso grūdų pildymosi tarpsnio metu. Vadinasi, yra du uždaviniai:

  1. Lapų skliauto susiformavimas – tinkamo dydžio lapų skliauto susiformavimas per trumpiausią įmanomą laiką.
  2. Lapų skliauto išsaugojimas – tinkamo dydžio ir sveiko lapų skliauto išsaugojimas iki javapjūtės.

Lapų skliauto susiformavimas

Lapų skliauto formavimasis prasideda nuo normuoto grūdų kiekio, reikalingo pageidaujamos augalų populiacijos pasiekimui, pasėjimo. Sėjos norma nustatoma pagal sudygimo procentinį dydį, dirvožemio sąlygas, sėjos laiką ir numatomus nuostolius javapjūtės metu. Įvertinus šias sąlygas, rekomenduojama atlikti dirvos rūgštingumo ir mitybos elementų atsargų kiekio tyrimus ir, esant reikalui, imtis atitinkamų veiksmų. Jei dirvos rūgštingumas nėra optimalus (6 – 6,5), mitybos elementų pasisavinimas suprastėja dėl dirvožemyje vykstančių medžiagų apykaitos procesų.

Nustačius bet kurio mitybos elemento trūkumą, problemą reikia pašalinti patręšiant dirvą trąšomis ir mikroelementais per lapus pagal pasėlių mitybos programą. Pasirodžius dviems-trims augalo lapams, jo vystymasis tiesiogiai priklauso nuo pagrindinių mitybos elementų, ypatingai fosfatų ir azoto, atsargų kiekio dirvoje. Iš mikroelementų svarbiausi ir labiausiai reikalingi yra manganas ir cinkas. Pirmosiomis 50-60 aktyvaus augalų augimo dienomis nustatomas potencialus derlius ir jo pagrindiniai komponentai tokie kaip lapų skaičius, varpų skaičius ir grūdų skaičius. Pasėlių sudygimo koeficientas priklauso nuo temperatūros ir drėgmės. Jei žieminių kviečių sėja nukeliama vėlesniam laikui, pailgėja laikas iki lapo (filochrono) pasirodymo, tokiu būdu sulėtėja lapų vystymasis. Šiuo tarpsniu būtina pasėlius patręšti, ypatingai azoto ir fosfatinėmis trąšomis, kad padidėtų augalų augimo tempai ir lapų dydis.

Po pradinio sudygimo tarpsnio augalai pereina į krūmijimosi tarpsnį, vėliau – į lapų formavimosi tarpsnį. Dėl to padidėja lapų ploto indekso rodiklis (Green Area Index) ir susiformuoja lapų skliautas, sugeriantis saulės šviesą. Būtent šiame tarpsnyje vyksta augalų jarovizacijos procesas, kuris kartu su dienos šviesos ilgiu (fotoperiodu) yra reikalingas tolesniam pasėlių vystymuisi ir perėjimui į kitą formavimosi tarpsnį, vadinamą aktyvaus augimo tarpsniu (faze). Augalų stiebai pradeda tiesintis ir augti, galiausiai suformuodami lapų skliautą, 6-7 kartus didesnį už pasėlių plotą (GAI 6-7). Šio svarbaus augalo vystymosi tarpsnio metu mitybos elementų pasisavinimas pasiekia maksimumą, todėl augalų poreikius reikia patenkinti tręšiant pasėlius trąšomis su mikroelementais.

Į mitybos programą reikia įtraukti daugkartinį tręšimą bei tręšimą per lapus, siekiant užtikrinti aukščiausius mitybos elementų naudojimo efektyvumo produkcijos vienetui rodiklius. Kai pilnai išsiskleidžia paskutinis, t.y. viršūninis lapas, lapų formavimosi tarpsnis laikomas baigtu. Nuo to momento visas dėmesys turi būti nukreipiamas į lapų, kurie yra grūdų pildymuisi reikalingų fotosintezės produktų „šaltinis“, išsaugojimą. Taigi, nuo lapų išsaugojimo trukmės priklauso galutinis derlingumas ir grūdų kokybė. Šiame tarpsnyje produktyvių ūglių skaičius turi būti 400 - 600/m2.

Lapų skliauto išsaugojimas

Galutinis derlingumo rodiklis priklauso nuo daugybės veiksnių, nulemiančių grūdų skaičių/m2: oro sąlygų, augalų ligų ir aprūpinimo būtiniausiais mitybos elementais. Pastarasis veiksnys, ypatingai pakankamas vario ir boro kiekis, vaidina svarbų vaidmenį varpų formavimosi procese su apie 50 grūdų/varpoje. Tačiau toks derlius yra įmanomas tik tuomet, kai stiebe yra pakankamas angliavandenių, gautų formuojantis lapams ir dėl žalio lapų skliauto išsaugojimo bei jo dalyvavimo fotosintezės procese grūdų pildymosi tarpsnio metu, atsargų kiekis.

Chlorofilas yra labai svarbi augalo žalių lapų sudėtinė dalis, vaidinanti pagrindinį vaidmenį fotosintezės procese. Jo sudėtyje yra tokių svarbių elementų kaip azotas ir magnis. Nepakankama fotosintezė per pirmąsias dvi – tris grūdų formavimosi savaites gali turėti neigamą poveikį ląstelių skaičiui ir kiekvieno grūdo potencialiam svoriui. Dėl azoto trūkumo viršūniniame lape žūsta žiedeliai (grūdų užuomazgos). Grūdo pildymasis priklauso nuo „medžiagų apykaitos nuotekų nugrimzdimo“ (visų grūdų varpoje) ir „šaltinio“ (fotosintezės produktų ir mitybos elementų atsargų) gebos. Jei „šaltinis“ negali patenkinti „nuotekų“ poreikių, pavyzdžiui, dėl vėlyvos sausros arba augalų ligų, grūdai bus nepakankamai prisipildę ir subrendę gali būti net sudžiūvę. Vienas iš grūdų pildymosi veiksnių yra gebėjimas perkelti mitybos elementų atsargas iš stiebo į grūdą. Šis procesas reikalauja tam tikrų energijos, kurią augalai gauna iš adenozintrifosfato (ATF) – molekulės, turinčios didelį fosfatų kiekį - sąnaudų.